Ar teisėta sekti darbuotojus?

 
BLOGO IRASUI

Bendraujant su potencialiais klientais vis iškyla klausimas „ar darbdavys, matydamas kur važiuoja jo darbuotojas ir kada jis atliko užduotį, nepažeidžia darbuotojo teisių?“. Ar Dž.Orvelo aprašytasis visa stebintis Didysis Brolis nepersikelia į mūsų gyvenimus?
Tyrimai rodo, kad darbuotojai marias darbo laiko iššvaisto pašaliniams užsiėmimams. Tuo tarpu realiam darbui lieka tik apie 45-60 proc. viso darbo laiko. Su pagrindiniais laiko „rajūnais“ galite susipažinti entrepreneur.com: http://entm.ag/1uuJHXn, taip pat siūlome pasižiūrėti infografiką businessinsider.in: http://bit.ly/1tWm2Fp. Žinoma, darbdaviai nutuokia apie tai (juk patys irgi naršo darbo metu: http://goo.gl/S9vPxQ), tačiau retas jų imasi personalo sekimo.

Kaip ribojamas sekimas?

Paprastai nepatogu būti stebimu yra tada, kai jautiesi darąs ne tai, ko iš tavęs tikimasi.Tačiau kiekvieno žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą įtvirtina LR Konstitucija. Atsakomybė už žmogaus teisių į privatų gyvenimą neliečiamumo pažeidimą yra nustatyta ir LR baudžiamajame kodekse. Taip pat teisė į privatų gyvenimą bei jo slaptumą reglamentuojama LR Civiliniame Kodekse. Pagal ES direktyvą 95/46/EB, darbuotojas turi teisę susipažinti su duomenimis, kuriuos apie jį surinko darbdavys.

Apskritai galima išskirti keturis svarbiausius teisinius principus, į kuriuos būtina atsižvelgti sekant darbuotojus:
1. Būtinumas (darbdavys gali saugoti duomenis tik tol, kol jie yra būtini nustatytam stebėjimo tikslui pasiekti);
2. Skaidrumas (prieš sekant būtina informuoti darbuotojus);
3. Teisėtumas (neteisėta, kai neturima darbuotojo sutikimo ar teismo sprendimo, taip pat – kai ne pagal įstatymą);
4. Saugumas (būtina užtikrinti darbdavio saugomų asmens duomenų saugumą techninėmis ar organizacinėmis priemonėmis ir nustayti saugojimo terminą).

O kaip gi darbdavio teisės?

Pagal LR darbo kodekso 228 str., darbuotojai turi „…<> laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas<> tausoti darbdavio turtą“. Taigi nagrinėjant atskiras bylas, teismas atsižvelgia į tai, ar darbuotojas nepažeidė įsipareigojimų darbdaviui, nesukėlė žalos jo fizinei ar intelektualinei nuosavybei ir pan. Kiekvienu atveju teismas įvertina situaciją. Nagrinėjami visi galimi informacijos rinkimo būdai: žmogaus sekimas, asmens ar jo būsto stebėjimas, fotografavimas, pokalbių ir susirašinėjimo sekimas ir pan.

Informuokite darbuotojus

Teisininkai pataria informuoti savo darbuotojus kur, kada ir kokia informacija bus renkama, o geriausia – gauti jų raštišką sutikimą. Net ir turėdami pagrindą peržiūrėti surinktą informaciją (įtardami komercinės informacijos nutekinimą ar tikrindami darbo kokybę), privalote iš anksto apie peržiūrą pranešti darbuotojui.

< Atgal

ЕСТЬ ВОПРОСЫ?

СПРАШИВАЙТЕ!

СКОЛЬКО ЭТО СТОИТ?

 

ДЕМО

  • Триал до 30 дней;
  • Консультации для реализации потребностей;
БЕСПЛАТНО
ЗАКАЗАТЬ

ВЕБ

  • Услуга „в облаке“
  • Неограниченное количество данных.
  • Абонентская плата за каждого пользователя.
15 €/МЕСЯЦ
ЗАКАЗАТЬ

ЛИЦЕНЗИЯ

  • Система в сервере клиента.
  • Одноразовая плата.
  • Крупным предприятиям.
ПО СОГЛАШЕНИЮ
ЗАКАЗАТЬ