Su kokiais nepatogumais susiduria už biuro ribų dirbantys darbuotojai ir kaip galime jiems padėti su „Ką daryt?“ mobiliąja programėle?

1.

2.

3.

4.

5.

The post 5 dalykai, kurių nemėgsta mobilūs darbuotojai. Kaip keisti situaciją? appeared first on Ką Daryt ?.

* paprastai matuojama reakcijos ir pašalinimo laiku. Subjektyvūs parametrai: darbuotojo elgesys, apranga, tinkamas pasiruošimas darbui (turima įranga, įrankiai).

Blogiausia dalis – 2/3 klientų, kurių netenkino aptarnavimas, kitą kartą rinksis kitą įmonę. Apie netinkamą aptarnavimą jums pasakys vienetai. Kiti išeis tyliai (tyrimai nurodo santykį 1:25). Tačiau 1 patenkintas klientas perduos teigiamą žinią 9-iems, nepatenkintas 16-kai.

  Ar analizuojate klientų skundus?

Paprastai atsakymas – taip.

  Ar visus? Reguliariai?

Greičiausiai ne. Reaguojama į daugiausiai triukšmo sukeliančius atvejus.

  Ar žinote kiek klientų patenkinti jūsų teikiamomis paslaugomis?

Paprastai ne. Išsamesnė informacija žinoma tik nuolat stebėseną vykdančioms organizacijoms, negailinčioms laiko ir lėšų apklausoms, slapto pirkėjo tyrimams, aptarnautų klientų perskambinimui ir pan.

 Ar žinote kuris darbuotojas vertinamas geriausiai?

Paprastai tik iš kasdienių situacijų ir kylančių konfliktų skaičiaus, kurius po poros savaičių pamirštate.

Užduočių valdymo sprendimo privalumai:

1. Galite greitai sužinoti kaip kuris darbuotojas dirba. Tereikia darbo atlikimo formoje įjungti užduoties įvertinimo funkciją.

2. Galite nustatyti regavimo ir vykdymo laiką kiekvienam klientui.

3. Matote bendrą darbų vykdymo situaciją ir galite laiku informuoti klientą apie vėlavimą (laikus suteikta neigiama informacija vertinama geriau nei tyla).

Kodėl įvaizdžiu besirūpinančios įmonės aktyviai gerina darbo kokybę? Apie 42% dėl klientų išsaugojimo, 33% didina pasitenkinimą paslaugomis, 32% susikuria papildomų pardavimų galimybes.

Skaičiuojama, kad 1 doleris išleistas kliento pasitenkinimui užtikrinti duoda 3 dolerių gražą.

Paverskite šiandienos kokybę ateities pajamomis!

Norėdami aptarti šių problemų sprendimo būdus su mūsų pagalba, kreipkitės:

info@kadaryt.lt arba 8 (5) 244 0003

The post Skūpus moka du kartus. Nerūpestingas praranda daugiau. appeared first on Ką Daryt ?.

Ar patiriate sunkumų bent vienoje iš šių situacijų?

Kai Jūsų darbuotojai palieka biurą, nežinote kur jie yra realiu laiku ir ką veikia.

Su „Ką daryt?“ galite matyti dabartinę mobilaus darbuotojo buvimo vietą ir koks darbas, iš šiai dienai priskirtų, vykdomas konkrečiu metu.

Svarstote, kurį darbuotoją nusiųsti pas klientą, atsiradus naujam darbui

Realiu laiku matydami darbuotojų užimtumą, jų buvimo vietą ir užduoties lokaciją, galite priskirti darbą arčiausiai esančiam bei mažiausiai apkrautam darbuotojui ar perskirstyti dar nepradėtas užduotis pagal darbuotojų kvalifikaciją. Taip pat galite nustatyti kliento aptarnavimo standartus (SLA) ir darbus skirstyti pagal prioritetus.

Neturite paprasto būdo skirstyti darbus ar lengvai informuoti darbuotoją apie naujas užduotis,
todėl nukenčia darbo našumas

„Ką daryt?“ portale galite greitai sukurti užduotis, kurias iškart priskirsite konkrečiam darbuotojui arba naują „laisvą“ darbą  sau prisiskirs  pats darbuotojas. Priskirtas darbas iškart persiunčiamas į darbuotojo išmanųjį įrenginį. Jums nebereikia naudoti popierinių užsakymo formų. Užduotis gali kurti ir Jūsų klientai, prisijungę prie savitarnos. Dispečeris, įvertinęs darbų pobūdį, priskiria užduoties tipą ir darbuotoją vykdymui.

Be laiko apskaitos sunku objektyviai įvertinti kiek trunka darbas ar kelionė iki jo atlikimo vietos

Žinodami, kad jų darbo laikas apskaitomas, darbuotojai jaučia didesnę atsakomybę – mažėja prastovų. Tuo pačiu galima tinkamai atlyginti už viršvalandžius. Be to, siųsdami arčiausiai užduoties vietos esantį darbuotoją, mažinate sąnaudas transporto išlaikymui. Turėdami tipinių darbų duomenis, galite nusistatyti standartines trukmes, kurių pagrindu bus vertinamas darbuotojų efektyvumas.

Neturėdami greito ir aiškaus atsakymo skambinančiam klientui, prarandate laiką aiškindamiesi ir perskambindami, prastėja klientų aptarnavimas

Realiu laiku matydami darbuotojų buvimo vietą ir užimtumą, galite iškart klientui pateikti informatyvų atsakymą apie galimybes atlikti jo užsakymą, tuo didindami jo pasitenkinimą bendravimu su jūsų įmone.

Atliktų darbų ataskaitos pateikiamos  praėjus kelioms dienoms po darbo atlikimo, su klaidomis ar informacijos trūkumu. Dėl to vėluoja sąskaitų išrašymas

„Ką daryt?“ mobilioje programėlėje darbuotojas darbo eigoje pildo sunaudotas medžiagas. Visa darbo detalizacija su nuotraukomis (jei reikia) ir kliento parašais (jei reikia) įkeliama į internetinę programą vos tik darbas užbaigiamas. Taip ne tik taupomas popierius, bet šių duomenų pagrindu galima iškart išrašyti sąskaitą klientui ir greičiau gauti atlygį už darbą.

Kilus diskusijoms dėl tinkamo darbo atlikimo, susiduriate su įrodymų trūkumu

Jūsų kliento įgalioto asmens parašas mobiliame įrenginyje su laiko informacija (jei reikia ir lokacijos patvirtinimu), darbo vietos nuotrauka, darbo eiga ar kita privaloma fiksuoti informacija yra įrodymai, kuriuos galite pateikti savo klientui. Esant poreikiui, iškart po darbo atlikimo, galima persiųsti elektroninį atliktų darbų aktą.

Kažkas biure turi suvesti visą popieriniuose dokumentuose supildytą informaciją į analizei tinkamą formą vietoj to, kad užsiimtų produktyvesne veikla

„Ką daryt?“ turi vidines ataskaitas, kurių duomenis galima filtruoti ir eksportuoti tolimesniam apdorojimui ar įkėlimui į kitas programas.

Susiduriate su darbų atlikimo vėlavimais ar pakartotiniais išvykimais dėl medžiagų tiekimo sutrikimų

Resursų sąnaudų ataskaitos leidžia planuoti galimų sunaudoti medžiagų poreikį. Numatyti artimiausių dienų darbai, kuriuose naudojamos tipinės medžiagos, sudaro galimybę laiku jomis aprūpinti sandėlį ir siųsti darbuotoją į objektus su tai dienai galimai rekalingomis medžiagomis. Dėl medžiagų trūkumo nutrauktas darbas (trūkumus įrašant komentaruose) leidžia biuro darbuotojui suplanuoti logistiką, darbuotoją tuo tarpu išsiunčiant atlikti kitas užduotis.

Norėdami aptarti šių problemų sprendimo būdus su mūsų pagalba, kreipkitės:

info@kadaryt.lt arba 8 (5) 244 0003

The post Ar JUMS reikia užduočių valdymo? appeared first on Ką Daryt ?.

Visą medžiagą rasite čia: http://blogs.clicksoftware.com/index/25-experts-discuss-the-biggest-mistakes-companies-make-when-buying-workforce-management-software/

Tuo tarpu, žemiau pateiktos, ekspertų manymu, svarbiausios įmonių klaidos.

– Įmonės (vadovybė) labai paviršutiniškai įvertina sistemos funkcionalumą, reikšmę ir darbuotojų gebėjimus. Daug įmonių išbando ir įvertina tik vieną užduočių valdymo sprendimą, nors reikėtų palyginti kelis variantus. Esant galimybei išbandyti sistemą nemokamai 30 dienų, reikėtų pasinaudoti proga ir pritaikyti programą realiose darbinėse situacijose.

– Kartais programinė įranga pasirenkama dėl žemesnės kainos. Pagrindinis kriterijus turėtų būti konkrečiu atveju reikalingas funkcionalumas, kurį gali turėti tiek pigesnis, tiek brangesnis darbų valdymo sprendimas.

– Keli ekspertai pataria pasidomėti, ar sprendimą siūlanti įmonė yra patikima, kiek pagalbos bei konsultacijų gali suteikti ir pan. Taip pat reikėtų išsiaiškinti, ar bus užtikrintas duomenų saugumas.

– Įmonės kai kuriems vartotojams leidžia atsisakyti dalyvauti sistemos įsigijimo svarstyme ar bandyme. Mažesnis nei 100 proc. darbuotojų įsitraukimas tuo pačiu mažina ir praktinę naudą, kurią neša ši investicija.

– Kai kuriose organizacijose programinę įrangą išrenka vienas žmogus, kuris nepasitaria su būsimais sistemos naudotojais. Tokia situacija gali sukelti darbuotojų nepasitenkinimą ar net apsunkinti kai kurių darbą. Svarbu įvertinti, ar sistema patogu naudotis ir tinkamai apmokyti darbuotojus, paaiškinti jiems užduočių valdymo reikšmę įmonei.

– Po įdiegimo įmonės pamiršta, kad turi naują sistemą. Juk nuolatinis jos naudojimas leidžia sistemoje stebėti rezultatus, didinti našumą ir integruoti naujus procesus į įmonės darbą. Siūloma užduočių valdymo programos naudojimą į veiklą integruoti pamažu, t.y. palaipsniui pridedant vis daugiau vartotojų. Gali būti sistemos veikimo apribojimų, kurie atsiranda tik pasiekus tam tikrą vartotojų/darbų apimtį. Didinant apimtis palaipsniui, tam tikrame integracijos etape iškilę nesklandumai gali būti metodiškai išsprendžiami su mažesniu neigiamu poveikiu įmonės veiklai ir vartotojų patirčiai.

– Laikui bėgant, kai kurie vadovai pamiršta įvertinti, ar pasitvirtino sistemos įsigijimo lūkesčiai. Siūloma užduočių valdymo sprendimo įsigijimo svarstymą pradėti nuo esamos situacijos ir įmonės procesų įvertinimo. Po to reikėtų aiškiai įvardinti lūkesčius ateičiai, kad būtų galimybė išmatuoti, kiek jie pasiteisino.

The post ĮMONIŲ KLAIDOS PERKANT UŽDUOČIŲ VALDYMO PROGRAMINĘ ĮRANGĄ appeared first on Ką Daryt ?.

Nuolatinę darbo vietą turintis darbuotojas gali pasirinkti gyvenamąją vietą pagal darbovietės lokaciją. Tuo tarpu pastovios darbo vietos biure neturinčiam techniniam darbuotojui gali tekti keltis valanda anksčiau, kad laiku pasiektų už 100 km įsikūrusį klientą.

Pagal Europos Teisingumo Teismo (ETT) nutartį, į darbo laiką turi būti įtrauktos ir tos valandos, kurias nuolatinės darbo vietos neturintys darbuotojai užtrunka kelyje į darbą (iki susitikimo su pirmuoju klientu) ir važiuodami namo po susitikimo su paskutiniu klientu. Žinoma, minėtas principas netaikomas pastovią darbo vietą turintiems darbuotojams.

Kai kuriems verslininkams ši nutartis atrodo nepalanki ir nuostolinga, tačiau laikytis jos būtina visiems. Telegraph.co.uk rašė apie nepasitenkimą minėta tvarka Didžiojoje Britanijoje ir ETT nutartį lėmusį atvejį Ispanijoje: apsaugos sistemas montuojančios kompanijos „Tyco“ darbuotojai dėl panaikintų biurų regionuose (paliekant tik vieną – Madride) nemažai laiko praleisdavo kelyje ir visos šios valandos laikytos jų laisvalaikiu.

Minėta situacija dažnai pasitaikydavo ir Lietuvoje. Be to, ne visos įmonės optimaliai planuoja darbotvarkes. Pavyzdžiui, įmonėje X meistrai ryte suvažiuoja į centrinį biurą, kad gautų dienos užduotis ir tik tada pradeda lankytis pas klientus. Tie patys mobilūs darbuotojai galėtų gauti visas užduotis į specializuotą programėlę išmaniajame telefone, pamiegoti valanda ilgiau ir važiuoti tiesiai pas klientus.

Kita vertus, patys darbuotojai irgi sugaišta marias laiko dėl netinkamo darbų planavimo. Kartais meistrai, tik atvykę pas klientą sužino, kad reikalinga specifinė detalė ir tenka vėl išvykti jos pasiimti. Neretai dėl panašių priežasčių važinėjama net keliskart. Kaip to išvengti? Mobilus darbuotojas turėtų su savimi vežiotis dažniausiai naudojamus įrankius, populiariausias detales kurių gali prireikti ir turėti galimybę iškart išbandyti/pamatuoti ar darbas atliktas kokybiškai/sistema veikia ar pan. Įmonė gali prisidėti pasirašydama sutartis su medžiagų tiekėjais visoje Lietuvoje, sudarydama galimybes kuo greičiau įsigyti trūkstamą dalį, nevykstant į jos centrinį įmonės sandėlį.

„KąDaryt?“ web programoje tinkamai pateikę objekto informaciją, žinosite, kokia įranga yra kiekviename objekte ir kokių medžiagų bei įrankių gali prireikti, kad užduotis būtų įvykdyta pirmo atvykimo metu. Tinkamai planuojant darbus ir sąžininga darbo laiko apskaita neatrodys tokia nuostolinga.

The post Kelionė į darbą ir iš jo – taip pat darbo laikas? appeared first on Ką Daryt ?.

Aberdeen Group atliko reprezentatyvų tyrimą, atskleidusį naudingiausius principus tarp mobilius darbuotojus turinčių įmonių: http://goo.gl/6ep6Hj. Tad dalinamės keliomis įžvalgomis:

– Svarbiausia planuojant darbus – klientų poreikiai: siekite užtikrinti, kad klientas sulauks tinkamo darbuotojo tinkamu metu. Įmonės-lyderės, sudarydamos darbotvarkes mobiliems technikams, į klientų pasitenkinimą koncentruojasi labiau nei į atsako laiko mažinimą. Dar mažiau dėmesio pirmaujantieji kreipia į važiavimo laiko ir kitų sąnaudų mažinimą – klientas laikomas svarbesniu už išlaidų karpymą. Be to, meistrai siunčiami į objektą ne tada, kai yra netoliese, o kai klientas turi laiko.

– Klientai tikisi nuolatinio paslaugų tobulėjimo. SLA įsipareigojimų laikymasis yra būtina sąlyga, o ne galutinis tikslas. Siekiamybė turėtų būti nuolatinis klientams teikiamos vertės tobulinimas.

– Darbuotojas turėtų išspręsti kliento problemą pirmo atvykimo metu – to siekia pažangios įmonės. Stengiamasi siųsti į objektą tą specialistą, kuris iškart patenkins aktualų kliento poreikį ar išspręs problemą. Darbuotojas turėtų būti apsiginklavęs ne tik žiniomis, bet ir įrankiais, kurių gali prireikti konkrečiu atveju.

clicksoftware.com duomenimis: 60% vartotojų teigia, kad už geresnę patirtį mokėtų daugiau. Patenkinti klientai, kurių problemos išsprendžiamos, papasakoja apie tai 4 – 6 žmonėms (nepatenkinti papasakoja 9 – 20 žmonių). Žinoma, galite bandyti užbėgti tam už akių, patys paklausdami klientų nuomonės apklausoje, susitikimo ar skambučio metu.

Klientų patirtimi (angl. customer experience) besirūpinančios įmonės išlaiko daugiau klientų – teigia Aberdeen Group ir kitos tai tyrusios įmonės. Kadangi naujų klientų pritraukimas yra brangesnis nei turimų išlaikymas, klientų poreikiai – svarbiausia. Pastaruoju principu turėtų būti vadovaujamasi visos organizacijos mastu ir kiekvieno kontakto su klientu metu.

Kaip „KąDaryt?“ padeda laikytis aprašytų principų?

„KąDaryt?“ web programoje galite apibrėžti kokybinius aptarnavimo rodiklius pagal klientą ar užduoties tipą. Tinkamai pateikę objekto informaciją, žinosite:
– kokia įranga yra kiekviename objekte,
– kokių medžiagų ir įrankių gali prireikti, kad užduotis būtų įvykdyta pirmo atvykimo metu.
Jei Jūsų darbuotojai turi skirtingą kvalifikaciją/gebėjimus spręsti tam tikro tipo užduotis, darbų priskyrimą galima automatizuoti, atsižvelgiant į darbuotojų kompetencijas.

The post Kaip pagerinti klientų patirtį, kai pas juos siunčiate mobilius darbuotojus ? appeared first on Ką Daryt ?.

Kaip ribojamas sekimas?

Paprastai nepatogu būti stebimu yra tada, kai jautiesi darąs ne tai, ko iš tavęs tikimasi. Tačiau kiekvieno žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą įtvirtina LR Konstitucija. Atsakomybė už žmogaus teisių į privatų gyvenimą neliečiamumo pažeidimą yra nustatyta ir LR baudžiamajame kodekse. Taip pat teisė į privatų gyvenimą bei jo slaptumą reglamentuojama LR Civiliniame Kodekse. Pagal ES direktyvą 95/46/EB, darbuotojas turi teisę susipažinti su duomenimis, kuriuos apie jį surinko darbdavys.

Apskritai galima išskirti keturis svarbiausius teisinius principus, į kuriuos būtina atsižvelgti sekant darbuotojus:
1. Būtinumas (darbdavys gali saugoti duomenis tik tol, kol jie yra būtini nustatytam stebėjimo tikslui pasiekti);
2. Skaidrumas (prieš sekant būtina informuoti darbuotojus);
3. Teisėtumas (neteisėta, kai neturima darbuotojo sutikimo ar teismo sprendimo, taip pat – kai ne pagal įstatymą);
4. Saugumas (būtina užtikrinti darbdavio saugomų asmens duomenų saugumą techninėmis ar organizacinėmis priemonėmis ir nustayti saugojimo terminą).

O kaip gi darbdavio teisės?

Pagal LR darbo kodekso 228 str., darbuotojai turi „…<> laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas<> tausoti darbdavio turtą“. Taigi nagrinėjant atskiras bylas, teismas atsižvelgia į tai, ar darbuotojas nepažeidė įsipareigojimų darbdaviui, nesukėlė žalos jo fizinei ar intelektualinei nuosavybei ir pan. Kiekvienu atveju teismas įvertina situaciją. Nagrinėjami visi galimi informacijos rinkimo būdai: žmogaus sekimas, asmens ar jo būsto stebėjimas, fotografavimas, pokalbių ir susirašinėjimo sekimas ir pan.

Informuokite darbuotojus

Teisininkai pataria informuoti savo darbuotojus kur, kada ir kokia informacija bus renkama, o geriausia – gauti jų raštišką sutikimą. Net ir turėdami pagrindą peržiūrėti surinktą informaciją (įtardami komercinės informacijos nutekinimą ar tikrindami darbo kokybę), privalote iš anksto apie peržiūrą pranešti darbuotojui.

The post Ar teisėta sekti darbuotojus? appeared first on Ką Daryt ?.